Plaindre

French conjugation of plaindre.

Indicatif

Basic tenses

Présent

je
plains
tu
plains
il
plaint
nous
plaignons
vous
plaignez
ils
plaignent

Passé composé

je
ai plaint
tu
as plaint
il
a plaint
nous
avons plaint
vous
avez plaint
ils
ont plaint

Imparfait

je
plaignais
tu
plaignais
il
plaignait
nous
plaignions
vous
plaigniez
ils
plaignaient

Futur

je
plaindrai
tu
plaindras
il
plaindra
nous
plaindrons
vous
plaindrez
ils
plaindront

Advanced tenses

Plus-que-parfait

je
avais plaint
tu
avais plaint
il
avait plaint
nous
avions plaint
vous
aviez plaint
ils
avaient plaint

Futur antérieur

je
aurai plaint
tu
auras plaint
il
aura plaint
nous
aurons plaint
vous
aurez plaint
ils
auront plaint

Passé simple

je
plaignis
tu
plaignis
il
plaignit
nous
plaignîmes
vous
plaignîtes
ils
plaignirent

Passé antérieur

je
eus plaint
tu
eus plaint
il
eut plaint
nous
eûmes plaint
vous
eûtes plaint
ils
eurent plaint

Subjonctif

Présent

je
plaigne
tu
plaignes
il
plaigne
nous
plaignions
vous
plaigniez
ils
plaignent

Imparfait

je
plaignisse
tu
plaignisses
il
plaignît
nous
plaignissions
vous
plaignissiez
ils
plaignissent

Plus-que-parfait

je
eusse plaint
tu
eusses plaint
il
eût plaint
nous
eussions plaint
vous
eussiez plaint
ils
eussent plaint

Passé

je
aie plaint
tu
aies plaint
il
ait plaint
nous
ayons plaint
vous
ayez plaint
ils
aient plaint

Conditionnel

Présent

je
plaindrais
tu
plaindrais
il
plaindrait
nous
plaindrions
vous
plaindriez
ils
plaindraient

Passé

je
aurais plaint
tu
aurais plaint
il
aurait plaint
nous
aurions plaint
vous
auriez plaint
ils
auraient plaint

Impératif

Présent

tu
plains
nous
plaignons
vous
plaignez

Passé

tu
nous
ayons plaint
vous
ayez plaint

Infinitif

Présent

plaindre

Passé

avoir plaint

Participe

Présent

plaignant

Passé

ayant plaint
plaint(m)(s)
plainte(f)(s)
plaints(m)(pl)
plaintes(f)(pl)